sprindinis

sprìndinis, -ė adj. (1) DŽ, NdŽ, Vžns, Pg, Vlž, Žž, Žvr, Kt, sprindìnis (2) OGLII191, NdŽ, DūnŽ, Jdr, Jrb, sprindinỹs, -ė̃ (3^a) Ūd; P kuris sprindžio ilgumo ar storumo: O riebus meitėlis – bus sprìndiniai lašiniai Ėr. Seniai mūsų namuos sprìndiniai lašiniai besmaišė Ds. Papjovėm kiaulę, tai lašiniai buvo sprindinùkai Brž. Kiaulė trečiais vaikais, o nugara sprindìnė Šts. Kojos sprindìnės, jis pats mažutis Pšl. Sprìndinės vilnos avelės Klt. Sprìndinės buvo varpos Vn. Tegul iš to grūdo darbščių žemdirbių rankos išaugins sprindinę varpą! K.Saj. Dėl ko nebenorite lindėti surūkusioje bakūžėlėje su sprindiniais langiukais, kaip jūsų tėveliai kad lindėjo? Blv. ^ Tėvas sieksninis, motina uolektinė, vaikai sprindinukai (grėblys) rš.